Metinė grąža
Kiekvienas finansinis produktas turi metinę finansinę grąžą, kuri dažniausiai skiriasi priklausomai nuo rizikos pasirinkto produkto t.y. indėlis yra su valstybės draudimu (dažniausiu atveju, jei padėsi iki 100.000 EUR, tai nieko neatsitiks, net jeigu bankas ar kredito unija bankrutuotų). Tokiems produktams metinė grąža dažnai yra ~2%, tačiau pasitaiko atvejų kai tai gali būti ir 8% (tokia situacija buvo susidariusi labai nestabiliais 2008 metais ir tokią metinę grąžą buvo galima gauti, jeigu būtumėte pasidėję pinigus litais).
Fondų ir indeksinių fondų metinė grąža dažniausiai svyruoja apie 6-10%, bet tam tikrais laikotarpiais gali siekti ir 15% ar 30%, kaip ir -15% ar -30%. Stabilumo čia ganėtinai mažai, bet visgi ilguoju laikotarpiu su atsarga galima sakyti, jog grąža gali būti 6-10% (kai kalbame apie akcijų fondus).
Yra viena svarbi taisyklė - praeities grąža negarantuoja, jog ateities grąža bus tokia pati. Ji gali būti didesnė. Ji gali būti mažesnė. Didelę klaidą investuotojai daro lygindami praeities rezultatus ir rinkdamiesi fondus būtent pagal tai. Sunku tam atsispirti. Visgi norėčiau paminėti vieną svarbų pavyzdį. ~1989 metais Japonija buvo laikoma viena galingiausių ekonominių valstybių ir rinka tikėjosi, jog jų technologijos bus "nepasiekiamos" kitoms valstybėms. Ko pasekoje sprogo didžiulis finansinis burbulas ir 2022 metais... dar yra mažiau nei buvo t.y. jeigu būtumėte investavę 1989 metais ir paliktumėte pinigus tiesiog augti, tai 2022 metais pinigų turėtumėte mažiau nei padėjote (ir aišku dar infliacija 🙈).
Investicinis gyvybės draudimas
Apie šį produktą yra parašyta ganėtinai daug (apačioje rasite įvairius straipsnius). Trumpai galima pasakyti tai, jog kai kuriems žmonėms šis pasirinkimas yra labai lengvas ir paprastas (nors ne visada pigus). Ypatingai tai patrauklu tiems, kas dar nori papildomai apsidrausti gyvybę bei nuo traumų. Kai kuriais atvejais yra naudingiau draustis ir investuoti atskirai, tačiau yra tam tikri nepatogumai. Ar verta už galimai mažesnę grąžą turėti paprastesnį sprendimą? Kai kam manau tikrai taip t.y. tai visgi geriau nei tiesiog išleisti pinigus.
ETF
Šis sprendimas yra vienas populiariausių tarp tų, kurie jau investuoja ne pirmi metai ir tie, kurie skaitė knygas apie indeksinių fondų mažus mokesčius bei jų įtaką ilguoju laikotarpiu. Dažnu atveju pasirinktas ETF uždirbs daugiau nei kiti jūsų pasirinkami produktai, bet tuo pačiu patiems ir reikės rūpintis pirkimu bei nepamiršti to, kad ne visada galite įsigyti ETF fondo vienetą, nes jis galimai kainuoja daugiau nei jūs galite skirti investuoti kas mėnesį. Apie ETF ir kas tai yra galima pasiskaityti viename iš straipsnių pateiktų puslapio apačioje.
III pensijų pakopa
Iš pavadinimo kaip ir aišku, jog mes čia kalbame apie pensiją. Ir ką jūs besakytumėte - pensijos daugelis mūsų visgi sulauks. Gyvenimo lygis gerėja, žmonės ilgiau gyvena. Be abejo yra įvairių išimčių, bet gal neikime į tas peripetijas. Lietuvos Bankas pasistengė, jog įmonės teikiančios šią paslaugą gerokai susimažintų mokesčius ir iš tiesų padėtų žmonėms siekti tos teisingos pensijos kai tas laikas ateis. Šiai dienai galime pasirinkti skirtingus III pensijų pakopos fondus ir su ganėtinai nedideliais mokesčiais. Vienas didžiausių privalumų yra tai, jog jau atsiranda indeksiniai fondai (maži trečiųjų šalių mokesčiai, kurie ilgainiui suvalgytų daug investuotų pinigų), kurie leidžia investuoti nedidelėmis sumomis (to negalima būtų pasakyti apie ETF) ir negalvoti kaip tą procesą reikėtų automatizuoti. Mano subjektyvia nuomone tokie sprendimai taupo laiką ir padeda didžiajai daliai žmonių siekti atitinkamų finansinių tikslų.