ETF gidas kaip pirkti per SEB banką

Prisijungus prie SEB nueikite į skiltį "Vertybiniai popieriai" ir tuomet pasirinkite "Akcijos ir ETF"

SEB suteikia galimybę ieškoti tiek pagal ETF pavadinimą (arba ISIN numerį), tiek pagal sutrumpinimą (dar kitaip vadinama TICKER). ETF yra toks didžiulis pasirinkimas, jog tikrai galima lengvai pasiklysti. Apie skirtingų ETF rezultatų palyginimą galite pasižiūrėti čia. Šitame pavyzdyje aptarsime VUSA įsigyjimą (vienas didžiausių ETF atspindintis JAV akcijų indeksą S&P 500). Apie šį ETF galima pasiskaityti puslapyje justetf.com

Kartais įvedus TICKER rodoma daugiau nei vienas pasirinkimas. Tai yra todėl, kad tuo pačiu ETF prekiaujama skirtingose akcijų biržose ir gali skirtis valiuta.

Dar kartą pasitikrinkite, ar teisingai pasirinkote ir tuomet spauskite mygtuką "Pirkti".

1) Pažymima, jog suprantate ir perskaitėte nurodytas taisykles. O prie VP pavadinimo norėčiau atkreipti dėmesį į ISIN numerį (šiame pavyzdyje jis yra IE00B3XXRP09). Kiekvienas ETF turi unikalų identifikavimo numerį ir pagal jį galima susirasti ganėtinai daug informacijos įvedus į Google. Visada rekomenduojama sutikrinti ar nurodytas ISIN yra tikrai tas ETF, kurį norite įsigyti.

ETF yra pardavinėjami darbo dienomis ir daugelis tarpininkų (šiuo atveju SEB) rodo jų kainą pavėluotą (15 min uždelsimas). Tas uždelsimas nėra toks aktualus kai kalbame apie periodinį investavimą ir nėra vykdoma aktyvi prekyba (kalba eina apie kasdienį pirkimą-pardavimą).

2) Pasirenkama sąskaita iš kurios bus nurašyti pinigai

3) Pasirenkama VP sąskaita (jeigu turite daugiau nei vieną)

4) Perkant ETF per SEB kiekis yra nurodomas pilnais skaičiais (negalima pirkti dalį ETF pvz.: 1,5). Tam tikra prasme tai komplikuoja ETF įsigyjima, jeigu esate nusprendę skirti 100 eur/mėn, bet 1 ETF kainuoja 70 EUR, o jūs noeirw investuoti 100 EUR. Situacija, gali būti dar sudetingesnė, jeigu pasirinkto ETF vienetas kainuoja daugiau nei jūs norite tam skirti pinigų. Tokiais atvejais galima pasvarstyti apie "periodinį" investavimą kas 3 mėnesius, jog susidarytu reikalinga/norima suma. Dar reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog SEB taiko komisinį mokestį ir perkant mažomis sumomis jis gali pasirodyti ganėtinai ženklus (pvz perkant VUSA ETF Vokietijos biržoje už vieną pirkimą tenka sumokėti 15 EUR).

5) Pirkimas vyksta su tam tikru uždelsimu ir reikia nurodyti kokią maksimalią kainą sutinkate mokėti už vieną ETF fondo vienetą. Jeigu pavyks - SEB nupirks pigiau, bet jeigu kaina išaugtų/arba būtų išaugusi tuo momentu kai nusprendėte pirkti, tai tiesiog sandoris neįvyktų.
‍
Pavyzdžiui norite investuoti 200 EUR, o ETF 1 vnt kainuoja 50 EUR. Teoriškai jūs galėtumėte nupirkti 4 vienetus po 50 EUR, bet kadangi informacija kainos vėluoja ir gali būti, kad niekas jau nenori parduoti 1 ETF vnt už 50 EUR, tai bankas nenupirks jums ko prašote. Galima bandyti siūlyti truputi didesnę sumą pvz 51 EUR už fondo vienetą, o tai būtų viso 204 EUR. Tuomet tikėtina, jog bankas nupirks. Ir jeigu atsitiktų taip, kad kaina iš tiesų buvo mažesnė, tai jūs tą ir pamatysite (pvz bankas nupirko jums ETF po 50,2 EUR)

6) Dažniausiai yra nurodoma tos pačios dienos data, bet tam tikrais atvejais jūs galite apsispręsti, kad norite palaukti geresnės kainos ir pasirenkate iki kurios dienos lauksite, jog sandoris būtų įvykdytas.

7) Komisinis mokestis, tai suma, kurią pasiims SEB už jūsų ETF įsigyjimą

Prieš tai jau buvo minėta, kad svarbu atkreipti dėmesį į ETF ISIN numerį. Jį įvedę į Google rasite ganėtina daug informacijos. JustETF dažniausiai papasakoja ganėtinai išsamiai, kas tai per ETF.