Mėgstamiausia atlygio skaičiuoklė, nes paskaičiuoja ne tik tavo bazinį atlyginimą, bet ir kintamą dalį, papildomas naudas paverčia skaičiais, taip padėdama pamatyti pilnesnį vaizdą ir priimti informuotus sprendimus.
Atsisveikinkite su nuobodžiomis, vieną funkciją turinčiomis atlyginimo skaičiuoklėmis. Ar jūsų darbdavys siūlo papildomų naudų, tokių kaip automobilio parkavimas, sveikatos draudimas, sporto klubo abonementas ar pietūs ofise? Šie dalykai, nors ir nesimato banko sąskaitos likutyje, tikrai padeda sutaupyti nemažai pinigų, kuriuos galite skirti savo šeimai, kelionėms ar hobiams. Bet apie viską nuo pradžių.
Jei jums prireikė kone dešimtmečio, kad suprastumėte kuo „bruto“ skiriasi nuo „neto“, noriu pasakyti, kad tikrai nesate vieni. Man tai gūglinti yra tekę tiek kartų, kad net gėda. Tiesą sakant, ir iki šiol dar kartais tenka, todėl labiau vertinu kai žmonės nebando rodyti savo intelekto ir vadina daiktus tikraisiais vardais: „ant popieriaus“ ir „į rankas“. O kai jau paskaitėte mano trumpą TED Talk, eikime prie įdomesnės dalies: tai kuo šios dvi sąvokos skiriasi?
Bruto – tai tas didesnis skaičius, kur turbūt kiekvienas yra pagalvojęs, jog norėtų, kad va būtent tiek ir įkristų į banko sąskaitėlę. Iš šios sumos išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM), įmokos „Sodrai“ ir privalomojo sveikatos draudimo mokestis (PSD), ir štai tada jau gauname „neto“. Čia tą kiek mažiau širdį džiuginantį skaičių, bet jau tiesiai į piniginę.
Tai yra vyriausybės nustatomas minimalus darbo užmokesčio dydis. 2022 metais jis siekia 730 eurų, o nuo 2023-ųjų bus pakeltas iki 840 eurų. Tai reiškia, kad į rankas žmogus nuo 2023-01-01 gaus 586 eurus.
Gerai, gal ir esu silpniukė, bet jau pasiekiau tą amžių, kai gavusi algalapį kartais paburbu, jog „mOkEsČiAi LaBaI DiDeLi”. Kur ir kam mes mokame?
Pirmiausia 20% nuo bruto atlyginimo nurėžia gyventojų pajamų mokestis (GPM). Šį mokestį moka visi pajamas gaunantys gyventojai ir būtent šis mokestis sudaro bene didžiausią Lietuvos nacionalinio biudžeto dalį (čia dar yra PVM, akcizai ir pelno mokestis).
Dirbantieji taip pat moka 6.98% nuo bruto atlyginimo privalomajam sveikatos draudimui (PSD). Dėka šio mokesčio galime pasidžiaugti, kad turime lengvai prieinamas ir nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Na, gal ne nemokamas, bet mintį supratote.
Dar 12.52% nukeliauja valstybiniam socialiniam draudimui. Tai čia ligoms, motinystės/tėvystės atostogoms bei pensijai padengti.
Jei kaupiate pensiją II pakopoje, jums nuskaičiuojami 2.7% arba 3% nuo algos.
Ar kada susimąstėte, kiek jūsų darbo vieta atsieina darbdaviui? Kiekvienas darbdavys yra įpareigotas sumokėti ne tik algą darbuotojui, bet ir kelis kitus papildomus mokesčius, kurie nėra įtraukti į atlyginimą „ant popieriaus“. Papildomai yra mokamos įmokos į Garantinį fondą, darbdavio įmoka „Sodrai“ bei mokestis ilgalaikio darbo išmokų fondui.
Kad geriau įsivaizduotumėte, apie kokią sumą kalbu, pateiksiu pavyzdį. Jei jūsų neto atlyginimas yra 1000 eurų, darbdavys minėtiems mokesčiams padengti papildomai sumoka maždaug 30 eurų (jei jau visiškai tiksliai, tai 27.77 eur).
Kaip apskaičiuoti pilną darbo vietos kainą? Prie bruto atlyginimo pridėkite papildomas darbdavio įmokas Garantiniam fondui, „Sodrai“ ir ilagalaiko darbo išmokų fondui.
Paprastumo dėlei, vėl imkime 1000 eurų „į rankas“ pavyzdį. Tokiu atveju bruto atlyginimas siekia 1569 eurus, o papildomi mokesčiaiai 27.77 euro. Panaudojam smegenis arba skaičiuoklę telefone ir gauname 1596.77 eur. Būtent tiek darbdaviui kainuoja tokio žmogaus darbo vieta.
Tiesą sakant, nebegaliu įsivaizduoti darbovietės be kavos aparato. Nemokamo flat white arba minimum cappuccino puodelis tapo neatsiejama ofisų dalimi. Pripažinkim, šiais laikais tokiu privalumu jau nieko nebenustebinsi.
Per pastarąjį dešimtmetį itin stipriai pasikeitė darboviečių kultūra. Jei jau visai atvirai – mus išlepino. Anksčiau džiugindavo nemokamos picos gabaliukas kartą per ketvirtį, o dabar mes gauname puikius pietus kartą ar du per savaitę ir dar sugebame paraukyti nosį, kad bulvių košė neskani arba ryžiai pervirę. Aišku, čia kiek ironizuoju.
Ar jūs galite atvykti į darbą automobiliu ir turite galimybę jį priparkuoti šalia ofiso, o ne kažkur už 10 kilometrų? Na, jei pačiam tektų už parkavimą prie biuro mokėti kiekvieną darbo dieną, vargu ar labai noriai vyktumėte mašina. Tada pridėkime taip širdį džiuginančias papildomas atostogų dienas, premijas už puikų darbą (arba 12 atlyginimą), gal net sporto klubo narystę ir jūsų darbo vietos kaina išaugs kone dvigubai.
Startuoliai ar šiaip kai kurios kompanijos darbuotojus bando privilioti ne tik pietumis, papildomu prisidėjimu prie pensijos ar galimybe dalyvauti įvairiose konferencijose Lietuvoje ir už jos ribų, bet ir įmonės akcijomis.
Šie papildomi malonūs dalykai darbdaviui atsieina gana nemažai, bet, neslėpkim, smagu, kad atsiranda vis daugiau iniciatyvų, o darbuotojai įmonėse jaučiasi vertinami.
Atlyginimai ilguoju laikotarpiu didėja (beveik visada). Ir tą galima pamatyti panagrinėjus Lietuvos statistikos pateikiamą lentelę. Tą tikriausiai pajaučia daugelis mūsų, jeigu kryptingai dirba tam tikroje srityje ir kelia savo kvalifikaciją. Visgi tie pokyčiai mus įtakoja skirtingai ir vieni turi darbo užmokestį, kuris yra arti oficialaus vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje (2001 metais buvo ~300 EUR, o 2022 metais viršija 1000 EUR).
Informacija pateikta remiantis Lietuvos Statistikos departamento vieša informacija. Čia galima surasti ir daugiau skirtingų veiklos sričių atlyginimų statistikos.
Kartais pagalvojame, jog visai gerai uždirba žmonės svetur t.y. visada atrodo, jog žolė kitur tikrai yra žalesnė. Taigi pasižiūrėkime, kaip atrodytų 2.000 EUR atlyginimas (t.y. ką galime už jį sau leisti) kituose užsienio miestuose lyginant su Vilniumi (duomenys surinkti remiantis Numbeo platforma). Čia yra kalbama apie atlyginimą į rankas ir dar prielaida ta, jog yra įskaičiuota būsto nuoma (bet ne banko paskola).
Ši finansaipaprastai.lt skaičiuoklė yra vienintelė tokia, nes įtraukia ne tik bruto ir neto atlyginimus, bet ir kintamąsias dalis, papildomas naudas, kurias gauname iš darbdavių. Taip tiksliai galima suprasti, kiek darbo vieta iš tiesų kainuoja darbdaviui ir kodėl kartais labiau apsimoka gauti mažesnį atlyginimą, bet daugiau naudų.
Jei skaičiuoklė patiko, parekomenduok ją savo draugams arba mylimiausiam kolegai. O jei patiko tekstas ir mes, nepamiršk pasekti finansaipaprastai.lt feisbuke ar instagrame.
Ar galima "pralobti" investuojant po nedaug, bet ganėtinai ilgai? Na ar bent jau turėti "teisingą" jauną senatvę, jog galėtum leisti ko nori? Paskaičiuojam.
Tai yra vienas dažniausių klausimų, koks įrankis yra geresnis siekti ilgalaikių tikslų kaip kad finansinė laisvė senatvėje. Emocijos emocijomis, o ką rodo skaičiai?
