Investavimo pasaulyje egzistuoja viena taisyklė, kuri išlieka nepajudinama net ir nepastoviausiose rinkose – diversifikacija. Kodėl patyrę investuotojai kartoja frazę "nedėkite visų kiaušinių į vieną krepšį"? Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip tinkamai išskaidyti savo investicinį portfelį per skirtingas turto klases, regionus ir sektorius, kad sumažintumėte riziką ir optimizuotumėte ilgalaikę grąžą. Remdamiesi istoriniais pavyzdžiais nuo 2008 m. finansų krizės iki 2022 m. infliacijos šuolio, parodysime, kodėl diversifikacija yra vienintelis "nemokamas pietūs" finansų rinkose.
Kas yra diversifikacija ir kodėl ji tokia svarbi?
Diversifikacija – tai investicijų paskirstymas per įvairias turto klases ir instrumentus, siekiant sumažinti bendrą riziką. Tai lyg senas, bet nepralenkiamas investavimo principas "nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį". Jei viena investicija nuvertės, kitos gali kompensuoti nuostolį.
Tinkamai diversifikuotas portfelis suformuotas iš turto, kurio grąža tarpusavyje nėra glaudžiai susijusi arba net juda priešingomis kryptimis. Pavyzdžiui, istoriškai akcijų ir vyriausybės obligacijų kainos dažnai juda priešingai – akcijų rinkoms krintant, investuotojai ieško saugumo obligacijose, dėl ko pastarųjų vertė kyla. Šis neigiamos koreliacijos efektas padeda dalį nuostolių vienoje srityje kompensuoti prieaugiu kitoje.
Harry Markowitzas 1952 metais suformulavo moderniąją portfelio teoriją, kuri moksliškai pagrindė diversifikacijos naudą. Jo modelis parodė, kad bendrą portfelio riziką lemia ne tik pavienių investicijų rizikingumas, bet ir jų tarpusavio koreliacija. Matematiškai portfelio dispersija apskaičiuojama sudedant kiekvienos investicijos riziką ir kovariacijas tarp visų porų – jeigu investicijos mažai koreliuoja tarpusavyje, bendras rizikos rodiklis sumažėja.
Diversifikacija leidžia sumažinti vadinamąją nesistemingą (specifinę) riziką, būdingą atskiriems vertybiniams popieriams ar sektoriams, beveik iki nulio, neaukojant laukiamo pelningumo. Investuotojas negauna papildomo atlygio už specifinę riziką, todėl protingiau jos vengti išskaidant investicijas plačiau.
Dėl šios priežasties diversifikacija finansų pasaulyje dažnai vadinama vieninteliu "nemokamu pietų" – tinkamai sudėliojus portfelį galima gauti panašią tikėtiną grąžą su mažesne rizika. Diversifikacija negarantuoja, kad portfelis visada uždirbs pelno ar išvengs nuostolių, tačiau ji padeda optimizuoti rizikos ir grąžos santykį pagal investuotojo tikslus.
Diversifikacijos pjūviai
Turto klasės
Pirmasis ir pagrindinis diversifikacijos pjūvis – skirtingos turto klasės. Į investicinį portfelį verta įtraukti skirtingų charakteristikų turtą:
- Akcijos – didžiausio augimo potencialo, bet ir didžiausios rizikos turtas
- Obligacijos – stabilesnės, mažesnės rizikos ir grąžos instrumentai
- Grynieji pinigai – likvidūs rezervai ir apsauga nuo ekstremalių svyravimų
- Nekilnojamasis turtas – realus turtas su nuomos pajamomis
- Taurieji metalai (ypač auksas) – apsauga nuo krizių ir infliacijos
- Žaliavos – nafta, metalai, žemės ūkio produktai kaip infliacijos apsauga
Geografinė diversifikacija
Verta išskaidyti investicijas ir geografiškai – tarp skirtingų šalių ir regionų:
- JAV – didžiausia ir likvidžiausia finansų rinka pasaulyje
- Europa – brandi ekonomika su stipriomis korporacijomis
- Besivystančios rinkos – Azija, Lotynų Amerika – didesnio augimo potencialas
- Japonija ir kitos išsivysčiusios Azijos ekonomikos
Skirtingų šalių rinkos nebūtinai juda sinchroniškai: Japonijos akcijos gali kilti, kai Europoje nuosmukis, ar atvirkščiai.
Sektorių diversifikacija
Net jei investuojate vienoje šalyje, pasirūpinkite, kad portfelyje būtų įvairių sektorių įmonių:
- Technologijos
- Sveikatos apsauga
- Finansai
- Pramonė
- Energetika
- Vartojimo prekės
- Komunalinės paslaugos
Skirtingi sektoriai skirtingais ekonomikos etapais pasirodo nevienodai. Pavyzdžiui, kylant naftos kainoms, energetikos bendrovėms sekasi gerai, tačiau tai neigiamai paveikia aviacijos ar transporto įmones.
Įmonių dydžio diversifikacija
Akcijų portfelyje verta derinti:
- Stambios kapitalizacijos (blue-chip) įmones – stabilesnės, mažesnė rizika
- Vidutinės kapitalizacijos įmones – subalansuota rizika/grąža
- Smulkios kapitalizacijos įmones – didesnis augimo potencialas, bet ir rizika
Valiutų diversifikacija
Investuojant tarptautinėse rinkose kyla valiutos kurso rizika, tačiau ją galima paversti pranašumu. Turint portfelyje aktyvų, denominuotų skirtingomis valiutomis (eurais, JAV doleriais, svarais, jenomis), galima apsisaugoti nuo vienos valiutos nuvertėjimo.
Pavyzdžiui, po 2016 m. "Brexit" referendumo Didžiosios Britanijos svaras sterlingų staigiai nukrito. Investuotojams, kurie visas lėšas laikė svarais, tai reiškė portfelio vertės sumažėjimą. Tačiau tie, kurių investicijos buvo diversifikuotos tarptautiniu mastu, patyrė mažesnį smūgį – kitų valiutų aktyvų vertė, išreikšta svarais, šoktelėjo, amortizuodama nuostolius.
Mažiau žinomi diversifikacijos privalumai
Grynieji pinigai kaip portfelio dalis
Nors grynųjų laikymas dažnai kritikuojamas dėl menkos grąžos (ypač infliacijos laikotarpiais), tam tikra grynųjų pinigų dalis portfelyje suteikia stabilumo ir lankstumo. Grynųjų vertė paprastai nekinta per trumpalaikes akcijų ar obligacijų rinkų audras, todėl krizės akimirkomis portfelio nuosmukis bus mažesnis.
2008 m. finansų krizės metu bei 2018 m. akcijų korekcijoje būtent grynieji pinigai (ir aukštos kokybės obligacijos) buvo tarp nedaugelio turto klasių, išlaikiusių teigiamą grąžą. Panaši situacija kartojosi ir 2022 m., kai sparčiai kylant palūkanoms ir infliacijai, akcijos bei obligacijos kartu patyrė dviženklį nuosmukį – vieninteliai portfelių "gelbėtojai" tais metais buvo žaliavos ir grynieji pinigai.
Turėdamas grynųjų rezervą, investuotojas ne tik apsaugo dalį turto nuo nuostolių, bet ir įgyja galimybę operatyviai pasinaudoti atsiradusiomis investicinėmis progomis (pvz., pigiau nupirkti aktyvų per kainų nuosmukį).
Auksas kaip apsauga nuo krizių
Auksas dažnai vadinamas "saugaus prieglobsčio" turtu. Istoriškai jis pasižymi žema koreliacija su tradicinėmis finansų rinkomis – aukso kainos dažnai juda nepriklausomai (ar net priešingai) akcijų ir obligacijų kainoms.
2008 m. pasaulinės krizės metu, kai akcijų indeksai smuko 40-50%, aukso kaina per metus pakilo apie 5% (o iki 2011 m. buvo pašokusi daugiau nei dvigubai, lyginant su prieškriziniu lygiu). Net maža aukso dalis portfelyje ženkliai gerino rezultatą: analizė parodė, jog britiškas 60% akcijų / 40% obligacijų portfelis, pridėjus 10% aukso, 2008 m. nuosmukio metu būtų patyręs beveik dvigubai mažesnį nuostolį, nei be aukso.
Ilgesnėje perspektyvoje auksas taip pat pasitvirtino kaip apsidraudimas: septintajame dešimtmetyje atsiejus JAV dolerį nuo aukso standarto ir prasidėjus didelei infliacijai, aukso uncijos kaina pašoko nuo ~35 USD iki ~850 USD 1980 m. Tai reiškia, kad per 1970-uosius, kurie investuotojams akcijų rinkose buvo sudėtingi, auksas pabrango ~24 kartus, išsaugodamas perkamąją galią infliacijos akivaizdoje.
Žaliavos ir infliacijos apsauga
Žaliavos (nafta, metalai, žemės ūkio produktai) portfelyje atlieka dvejopą vaidmenį. Pirma, kaip ir auksas, jos dažnai nėra glaudžiai susijusios su akcijų ar obligacijų grąžomis – jų kainas lemia pasiūlos-paklausos ciklai, oro sąlygos, geopolitika, o ne vien investuotojų lūkesčiai. Antra, žaliavos istoriškai yra geras infliacijos šuolių apsidraudimas.
Klasikinis pavyzdys – 1970-ieji: tuo laikotarpiu JAV akcijų rinka stagnavo (1970-1980 m. S&P 500 indekso vertė faktiškai nepaaugo, neatskaičius infliacijos), o tuo tarpu žaliavų kainos šovė į viršų daugiau nei 7 kartus. Energetikos žaliavos, tokios kaip nafta, per 1973-1974 m. naftos krizę pabrango kelis kartus, kai akcijų biržos grimzdo žemyn.
Naujausias pavyzdys – 2021-2022 m. infliacijos banga: energetikos ir žemės ūkio žaliavų kainos per trumpą laiką smarkiai pakilo, tuo tarpu tradiciniai akcijų-obligacijų portfeliai patyrė nuostolių. 2022 m. apskritai vos dvi turto klasės fiksavo teigiamą grąžą – tai buvo žaliavos ir grynieji pinigai.
Optimalus akcijų skaičius portfelyje
Diversifikacija svarbi ne tik tarp skirtingų turto klasių, bet ir toje pačioje klasėje. Turint tik 5 ar 10 akcijų, portfelio rezultatus gali stipriai paveikti vienos bendrovės nesėkmė.
Tyrimai rodo, kad atsitiktinai parinktų 15-20 skirtingų akcijų portfelis eliminuoja didžiąją dalį nesistemingos rizikos, o toliau didinant pozicijų skaičių rizika mažėja jau nedaug. Konkretus optimalus skaičius priklauso nuo akcijų tipo:
- Stambių bendrovių (large-cap) akcijų portfelyje rizikos sumažėjimas pasiekia maksimumą ties maždaug 15 skirtingų akcijų
- Smulkesnių bendrovių (small-cap) portfeliui diversifikavimo nauda juntama iki maždaug 25-30 akcijų
Investuotojui praktiškai tai reiškia, jog turint, tarkime, 30 įvairių akcijų (skirtingų sektorių ir regionų) portfelį, jo bendras svyravimas bus artimas visos rinkos svyravimams ir nebe taip priklausys nuo vienos ar kitos bendrovės nesėkmės.
Diversifikacija realiose situacijose: istoriniai pavyzdžiai
2008-2009 m. finansų krizė
Ši krizė buvo išbandymas beveik visoms investicijoms – akcijos, nekilnojamasis turtas ir net žaliavos prarado didelę dalį vertės. Vis dėlto diversifikuotas portfelis padėjo amortizuoti smūgį.
Portfelis, sudarytas iš 70% akcijų, 25% obligacijų ir 5% trumpalaikių investicijų (grynųjų), per 2008-2009 m. nuosmukį nuvertėjo gerokai mažiau nei vien tik iš akcijų sudarytas portfelis. Diversifikacijos rezultatas: mišrus portfelis patyrė apie trečdaliu mažesnį nuosmukį nei grynai akcijų portfelis per kritimą, o vėliau atsigavime ūgtelėjo ne taip staigiai kaip akcijos, tačiau lenkė grynuosius pinigus ir sugebėjo sugeneruoti didžiąją dalį kilimo.
Dar labiau diversifikuoti portfeliai, įtraukiant alternatyvius aktyvus, būtų pasirodę dar atsparesni 2008-aisiais. Auksas tuo laikotarpiu suveikė kaip saugus užutekis – jo kaina 2007-2009 m. bendrai pakilo, todėl turint aukso dalį buvo galima dar labiau sumažinti nuostolį.
COVID-19 pandemija (2020 m.)
2020-ųjų pradžioje netikėtai smogęs COVID-19 sukėlė vieną staigiausių akcijų rinkos nuopuolių istorijoje – per 2020 m. vasario-kovo paniką pasaulio akcijų indeksai prarado 30-35% vertės vos per kelias savaites.
Iš pradžių panika buvo apėmusi ir obligacijų rinkas, tačiau netrukus tradiciniai saugūs aktyvai ėmė veikti – Vyriausybių obligacijų pajamingumai krito (kainos pakilo), o centriniai bankai ėmė dar labiau skatinti ekonomiką. Per pirmąjį 2020 m. pusmetį JAV 10 metų iždo obligacijos uždirbo ~9% prieaugį, o aukso uncijos kaina pakilo ~17%, nepaisant trumpalaikio likvidumo šoko kovo mėnesį.
Tai padėjo subalansuoti portfelius: tie investuotojai, kurie šalia akcijų turėjo ir obligacijų bei aukso, patyrė mažesnius nuostolius ir galėjo greičiau atkurti portfelio vertę.
Infliacijos šuolis 2021-2022 m.
Po COVID krizės sekė netikėtai staigus infliacijos šuolis, kuris išbandė tradicinio 60/40 (akcijos/obligacijos) portfelio patikimumą. 2022 m. išryškėjo neįprastas reiškinys – akcijos ir obligacijos krito kartu, nes sparčiai auganti infliacija ir palūkanų normos pakenkė abiem turto klasėms.
Tai reiškė, kad įprasta akcijų-obligacijų diversifikacija mažai tepagelbėjo – 60/40 portfelis per metus prarado apie 15-20% vertės, vienas prasčiausių rezultatų per kelis dešimtmečius.
Vis dėlto, diversifikacija platesne prasme galėjo apsaugoti ir šioje situacijoje. Žaliavos tapo vienu geriausių prieglobsčių – 2022 m. žaliavų indeksai fiksavo teigiamą grąžą, nes brango energetikos ir kitos žaliavos. Grynųjų pinigų vertė taip pat nekito (ar net šiek tiek ūgtelėjo, atsižvelgiant į didesnes indėlių palūkanas), todėl portfelyje turint grynųjų nuostolis buvo mažesnis.
Koreliacijos ir Markowitzo portfelio teorija
Diversifikacijos principus galima ne tik iliustruoti pavyzdžiais, bet ir įvertinti kiekybiškai. Portfelio rizikos (variacijos) formulė rodo, jog bendrą riziką sudaro pavienių komponentų rizika ir tarpusavio kovariacijos.
Koreliacija – statistinis rodiklis, parodantis, kaip glaudžiai susiję dviejų aktyvų grąžos – yra esminis diversifikacijos matematinis pagrindas. Koreliacijos koeficientas gali svyruoti nuo -1 iki +1:
- Jei koreliacija +1, dviejų investicijų kainos juda idealiai sinchroniškai ta pačia kryptimi – diversifikacijos naudos nėra.
- Jei koreliacija 0, investicijų kainų judėjimas statistiškai nepriklausomas – portfelio rizika bus mažesnė už atskirų rizikų sumą.
- Jei koreliacija -1, investicijos juda priešingomis kryptimis – teoriškai galima visiškai eliminuoti svyravimus derinant tokias investicijas.
Realybėje koreliacijos paprastai būna tarp 0 ir 1 tarp tos pačios klasės aktyvų. Tačiau tarp skirtingų turto klasių koreliacija dažnai mažesnė arba neigiama: pvz., akcijų ir Vyriausybių obligacijų ilgalaikė koreliacija JAV ~2000-2020 m. buvo apie -0,2 (šiek tiek neigiama), tad 60/40 portfelio rizika ženkliai mažesnė nei vien akcijų portfelio.
Visgi koreliacijos nėra pastovios – ekonominė aplinka jas keičia. Aukštos infliacijos sąlygomis istoriškai akcijų-obligacijų koreliacija gali tapti teigiama (kaip nutiko 1970-ųjų pabaigoje ir 2022 m.), o krizės momentais daug rizikingų aktyvų trumpam susikoreliuoja teigiamai.
Klasikiniame Markowitzo portfelio optimizavimo modelyje siekiama derinti kuo mažiau koreliuotas investicijas – taip sudaroma vadinamoji efektyviojo portfelio riba (angl. efficient frontier). Kiekvienam tikėtinam grąžos lygiui egzistuoja portfelio sudėtis, kuri turi mažiausią riziką.
Praktiniai patarimai: kaip tinkamai diversifikuoti portfelį
1. Įvairinkite per skirtingas turto klases
Bazinis žingsnis – paskirstyti investicijas tarp pagrindinių turto kategorijų: akcijų, obligacijų, grynųjų pinigų ir alternatyvų (auksas, nekilnojamasis turtas, žaliavos). Kiekviena klasė turi skirtingą rizikos ir grąžos profilį, todėl jų derinys subalansuoja portfelį.
Remiantis istoriniais duomenimis, mišrus 60/40 ar 70/30 portfelis per ilgą laiką uždirba beveik tiek pat, kiek vien akcijos, tačiau su gerokai mažesniais nuosmukiais.
Svarbu periodiškai subalansuoti (rebalansuoti) portfelį atgal prie norimų proporcijų, nes rinkoms svyruojant alokacija išsikreipia. Bent kartą per metus peržiūrėkite, ar portfelio struktūra vis dar atitinka jūsų rizikos lygį, ir jei reikia – parduokite dalį per daug ūgtelėjusių aktyvų bei papildykite atsiliekančius.
2. Diversifikuokite geografiškai
Investuodami globaliai, išskaidote riziką tarp skirtingų ekonominių zonų – JAV, Europos, besivystančių rinkų. Skirtingų šalių rinkos nebūtinai juda sinchroniškai.
Jei nenorite tiesiogiai rinktis užsienio akcijų, paprastas būdas – pirkti globalius investicinius fondus ar ETF, kurie seka tarptautinius indeksus. Svarbu įsitikinti, kad neinvestuojate vien į vieno regiono fondą manydami, jog tai jau diversifikacija.
3. Išskaidykite investicijas sektoriuose
Pasirūpinkite, kad portfelyje būtų įvairių sektorių įmonių. Skirtingi ekonomikos sektoriai įvairiais etapais pasirodo skirtingai.
Peržiūrėkite savo akcijų sąrašą ir įvertinkite, ar nesate sukaupę per daug pozicijų viename sektoriuje. Jeigu pastebite disbalansą, sąmoningai pridėkite kitų sričių įmonių.
Venkite ir klaidingos diversifikacijos – pirkdami 5 skirtingų bankų akcijas jūs ne itin diversifikuojate, nes visos jos stipriai susijusios finansų sektoriaus rizika.
4. Nepamirškite alternatyvių aktyvų
Tradicinis portfelis dažnai apsiriboja akcijomis ir obligacijomis, tačiau platesnei diversifikacijai verta apsvarstyti ir nekilnojamąjį turtą, žaliavas, tauriuosius metalus.
Tiesiogiai investuoti į NT brangu ir nelikvidu, bet yra REIT (nekilnojamojo turto fondai), kurie suteikia NT ekspoziciją per biržą.
Svarbu nepadauginti su labai rizikingomis alternatyvomis – jos turi derėti kaip nedidelė dalis bendrame kontekste.
5. Stebėkite sąnaudas ir mokesčius
Diversifikuojant portfelį per daugybę pozicijų, svarbu pasirinkti efektyvias priemones, kad mokesčiai "nesuvalgytų" naudos. Naudokitės mažo komisinio tarifo brokeriais arba reguliariais investavimo planais.
Indeksiniai fondai ir ETF paprastai turi labai nedidelius valdymo mokesčius, todėl tinka ilgalaikiam diversifikuotam investavimui. Venkite perteklinio aktyvaus prekybos – nuolat perstumdydami pozicijas galite patirti daug transakcinių sąnaudų.
Diversifikacija nebūtinai reiškia, kad nuolat kažką perkate ar parduodate – dažnai užtenka nusistatyti strateginę alokaciją ir jos laikytis, periodiškai subalansuojant portfelį.
6. Įvertinkite savo rizikos toleranciją ir tikslus
Nėra vienos universaliai geriausios diversifikacijos – portfelio sudėtis turi atitikti individualius poreikius. Jaunas asmuo, kaupiantis pensijai, gali rinktis agresyvesnę diversifikaciją, tuo tarpu pensininkui svarbiau išsaugoti sukauptą turtą.
Apibrėžkite, koks maksimalus nuosmukis jums būtų priimtinas – pagal tai formuokite diversifikaciją. Jei negalite pakęsti daugiau nei 10% vertės sumažėjimo per metus, portfelis turėtų būti labai konservatyvus. Jei galite ištverti ir 30% kritimą tikėdamiesi ilgu laikotarpiu didesnio uždarbio, galite leisti sau agresyvesnį paskirstymą.
Išvados
Finansinio portfelio diversifikacija – tai fundamentali investavimo strategija, padedanti suderinti riziką ir grąžą. Ji veikia pasitelkdama statistikos dėsnius (nepilną grąžų koreliaciją) ir sveiką nuovoką.
Diversifikuotas portfelis istoriškai atlaikė ne vieną audrą geriau, nei koncentruotos lažybos ant vieno turto. Diversifikacija negarantuoja sėkmės – reikia ir drausmės, ir periodiškos priežiūros.
Kaip sakoma, rizikos valdymas yra investavimo pagrindas, o diversifikacija – veiksmingiausias įrankis tam rizikos valdymui įgyvendinti. Šiandien, turint prieigą prie įvairių fondų ir rinkų, diversifikuoti portfelį lengviau nei bet kada – tad kiekvienas investuotojas turėtų pasinaudoti šia galimybe siekdamas ilgalaikės sėkmės finansų rinkose.
