Kas yra ETF

Įmonės turi akcijas, kurias galima nusipirkti per pasirinktą tarpininką (pvz banką). Nusipirkę akcijas, jūs tampate dalininkais t.y. galite drąsiai vadintis, jog Apple kompanijos dalis priklauso jums. Aišku durų su koja neatsidarysite vien todėl, jog pareiškėte apie save kaip akcininką (nes esate labai labai labai mažas akcininkas), bet tai nekeičia fakto, jog jums priklauso dalis įmonės sekmės (ir nesekmės). Gali būti, jog norite nusipirkti ir kitų įmonių akcijų kaip Amazon arba Microsoft, bet va pinigų užteko tik vienai Apple akcijai. Bet va yra sprendimas - galite nusipirkti ETF (biržoje prekiaujami investiciniai fondai), kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip akcija. Bet tik atrodo, nes iš tiesų tai yra daugelio skirtingų kompanijų, sektorių ar "šio bei to" miksas. ETF perkamas ne tik todėl, jog pinigų gali neužtekti susipirkti visas norimas akcijas, bet ir dėl kitų priežasčių (apie kurias skaitykite toliau).

Pirmasis ETF buvo "pristatytas" 1990 metais Kanadoje, o 1993 metais JAV. Populiarumas buvo (ir išlieka) didžiulis, tad jau 2009 metais ETF'ai pasauliniu mastu turėjo daugiau kaip 1.000.000.000.000 USD (vieno trilijono) vertybinių popierių, obligacijų ir pinigų priemonių vertę, kurią valdė skirtingos kompanijos parduodančios ETF. Populiarumas buvo pagrįstas tuom, jog tai yra vienas ekonomiškiausių būdų netiesiogiai investuoti į konkretaus regiono, sektoriaus ar prekių akcijas (nafta, auksas, grūdai).

Kurį laiką buvo (ir dar tebėra) painiojami paprasti fondai (kuriuos dažniausiai įsigyjame per fondų valdymo įmones) ir ETF (kuriuos perkame dažniausiai tiesiog per pasirinktą tarpininką: banką, biržos brokerį). Jų pagrindinis skirtumas yra ne tik per kur galima įsigyti, bet ir mokesčiai, kurie gali skirtis kartais. ETF mokesčiai yra labai maži, nes šie "fondai" dažniausiai* nėra aktyviai valdomi t.y. nėra kam mokėti pinigų už atliekamą "nedarbą", kai tuo atveju įprastiniai fondai turi fondų valdytojus, kurie iš tiesų labai stengiasi (dažniausiai) ir bando parodyti geresnį rezultatą nei ETF. Ir dažniausiai nesėkmingai. Trumpuoju laikotarpiu pasitaiko, jog aktyviai valdomi fondai išsiveržia į priekį ir lenkia ETF, bet ilguoju laikotarpiu situacija beveik visada yra ETF naudai.

*būna ir aktyviai valdomų ETF kaip kad ARK Innovation ETF (ARKK), BlackRock Ultra Short-Term Bond ETF.

Diversifikavimas

Rizikos išskaidymas. Paprasčiau tariant nusipirkus 1  ETF vienetą įsigyji "akcijų dalis" daugelio kompanijų. Paimkime konkretų pavyzdį - "iShares Core S&P 500" (šį ETF galima įsigyti būnant Lietuvoje). Jo pagrindinė sudėtis yra JAV akcijos (2022.06.27 dienai 504 akcijos. Apie 500 akcijų visada ir buną šiame ETF).

‍

‍

Nusipirkus vieną ETF, kuris 2022.06.27 kainuoja 381.63 EUR - tampi dalininkas įvairiausių kompanijų. TOP10 sudaro Apple, Microsoft, Tesla, Alphabet (Google), Berkshire Hathway, Unitedhealth, NVIDIA, Johnson&Johnson. Ir dar be šių išvardintų kompanijų yra beveik 500 įmonių iš įvairiausių sričių ir sektorių. Tikraiusiai nebūtų labai klaidinga sakyti, jog pirkdamas šį ETF tiki, jog JAV ekonomika toliau augs ir tu iš to gausi finansinės naudos (nors yra buvę įvairiausių situacijų kai ekonomika griūna, o va akcijos toliau auga).

ETF pasirinkimas yra iš tiesų didelis ir galima rasti tokių, kurie investuoja į daugelį skirtingų šalių, sektorių vienu metu.

Kiekvieną kartą įsigyjant ETF turtas yra paskirstomas per įvairius investicijų objektus ir taip užtikrinamas didesnis diversifikavimas su mažesne rizika.

‍

Laiko Taupymas

Labai svarbu atkreipti dėmesį, jog didžioji dalis aktyvių investuotojų turi panašų, prastesnį ar net daug prastesnį rezultatą nei investuotojai, kurie tiesiog pasirinko strategiją investuoti kas mėnesį į vieną ar kelis ETF ir tiesiog "pamiršti" t.y. nesekti naujienų, nežiūrėti kaip sekasi, nebandyti atspėti kada verta parduoti, o kada pirkti. Labai retas kuris aktyvus investuotojas lygina savo rezultatus su ETF arba pasirinktu indeksu, jog suprasti kaip sekasi finansuose. To nedaro, nes tingi, nemoka (nors nėra labai ką čia mokėti), nes bijo t.y. būna skaudu sužinoti, jog galėjai turėti geresnį rezultatą tiesiog "nieko" nedarant ir laiką, kuris buvo skirtas investavimui tiesiog skirti šeimai, sportui arba tiesiog Netflix binge-watching.

Laikas taupomas dar ir tuom, jog nereikia atlikti analizių, į kokias įmones verta investuoti, o į kurias ne. Šiuo metu yra labai nukritusios biotechnologijų kompanijų akcijos ir yra ganėtinai sunku atsirinkti į kurias iš jų investuoti, nes nežinia ar ta kompanija dar apskritai bus veikli po kelerių metų (tiesiog gali būti, jog turimų pinigų neužteks, o naujų investicijų pritraukti šiuo laikotarpiu kai tikimasi recesijos yra ganėtinai sudėtinga).

Kitas aspektas susijęs su laiko taupykmu yra tai, jog supirkti daug skirtingų įmonių (norint išskaidyti riziką) irgi užtrunka laiko (o dar reikėtų nepamiršti skirti laiko po to ir mokesčiams deklaruoti kasmet, jeigu buvo nors vienas pardavimas). Žodžiu laiko taupymas yra vienas svarbiausių faktorių ir ETF puikiai padeda sutaupyti laiką (nors jų tai nėra pagrindinė funkcija).

Dar verta pastebėti, jog tam tikrais atvejais jūs galite ir nerasti tam tikrų kompanijų akcijų per savo pasirinktą brokerį (prekybos platformą) dėl įvairiausių galimų priežasčių, bet su ETF yra galimybė prieiti prie pačių įvairiausių sektorių, kurių kompanijų nebūtinai ir surasite paprastai. Tai ypatingai palengvina investuojant į tam tikras žaliavas, tauriuosius metalus.

‍

Likvidumas

Perkant žinomų kompanijų akcijas (kaip pvz Apple, Google, Microsoft) žinome, jog jas galėsime greitai parduoti t.y. kiekvieną dieną yra didelis skaičius pirkėjų ir pardavėjų. Tačiau kai kalbame apie mažiau žinomas kompanijas atsiranda tam tikra rizika, jog gali taip greitai neparduoti ne tik už norimą kainą, bet ir apskritai. Su ETF tokių iššūkių galima sakyti beveik nebūna, o viename ETF "talpinasi" žinomos ir net negirdėtos kompanijos.

Pačiam pirkėjui pirkimas ETF yra niekuom nesiskiriantis kaip akcijų t.y. atrodo kaip tarsi pirktum vienos kompanijos akcijas.

Nuotraukos viršuje kairėje pusėje galite pamatyti užrašą "Akcijos", nors Vanguard ETF yra labiau skirtingų akcijų miksas, kuriame galima atrasti ir tą pačią Apple kompanijos akciją.

Diversifikacijos trūkumas

Žinau, jog ką tik rašėme apie vieną iš privalumų - Diversifikacija. Bet kartais visgi tos diversifikacijos (riziko išskaidymo) gali nepakakti kadangi didžioji dalis ETF turi didžiųjų kompanijų akcijas ir "pamiršta" vidutinio dydžio ir mažąsias kompanijas. Tokiu būdu prarandama potenciali galimybė uždirbti iš mažų kompanijų didžiulų augimų.

‍

Mokesčiai

Taip, mokesčiai lyginant su įprastiniais fondais ar tai ką siūlo investicinės gyvybės draudimo bendrovės yra mažesni. Bet lyginant tiesiog su akcijomis tie mokesčiai kaip kad pavyzdžiui ETF einamasis mokestis (fondo valdymo mokestis) visgi yra didesni. Aišku įsigyjus ETF "nebereikia" rūpintis, kokios kompanijos papuola į fondą, kada jas parduoti ir pirkti, tai galimai tie didesni mokesčiai ir atsveria to ETF naudą.

‍

Mažesni Dividendai

Jeigu investuojate ir galvojate apie dividendų išmokėjimą tai tuomet turėjimas pavienių akcijų, kurias atskirai susirinksite tikėtina turės didesnę dividendinę grąžą nei tarkime tiesiog pasiėmus ETF.

Perkant ir parduodant ETF būtina atsižvelgti į mokesčius. Jie ilguoju laikotarpiu "suvalgo" ganėtinai daug.

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į valdymo mokesčių įtaką. Investuojant 100 eur/mėn ir mokant fondui 3% valdymo mokesčius vs perkant ETF, kur fondo valdymo mokestis yra 0,07% turėsime labai ženklų skirtumą, kuris gali siekti 100 000 eur ir daugiau.

‍

‍

Be fondo valdymo mokesčių dar būna:

• vertybinių popierių sąskaitos atidarymo mokestis (kai kur jis yra 0 EUR)
• mėnesinis saugojimo mokestis (kai kurie bankai siūlo 0 EUR iki tam tikros sumos)
• tarpininkavimo mokestis perkant ir parduodant (Lietuvoje esantys bankai dažniausiai siūlo gana didelius mokesčius, nors matoma tam tikra tendencija juos mažinti).
• Jeigu ETF parduosite ir turėsite pelną, tai reikės deklaruoti VMI ir atitinkamai susimokėti mokesčius valstybei (šiuo metu tai sudaro 15% nuo gauto pajamų / išlaidų skirtumo).

‍

Visgi svarbu atkreipti dėmesį, jog mokesčiai tikėtina bus gerokai mažesni nei perkant pavienes akcijas. Nebent įsigytumėte akcijas ir su jomis daugiau nieko nedarytumėte. Tokiu būdu kaip ir neturėtumėte fondo valdymo mokesčio, nes "fondo valdytojas" būtumėte patys. Tendencija yra ta, jog aktyviai valdomų ir pasyviai valdomų fondų valdymo mokesčiai nuolatos mažėja (konkurencija daro visgi įtaką), bet tai vis tiek nėra 0.

‍

ETF yra įvairių tipų, kurių kiekvieno tikslas yra suteikti jums prieigą prie skirtingo turto ir rinkų. ETF pasirinkimas yra toks platus, jog tikėtina atrasite tokį kokį norite (tik ne visi yra prieinami neprofesionaliems investuotojams). ETF skaičius 2003 metais buvo 276, o 2021 jau siekė 8552. Savi finansiniams tikslams pasiekti galite apsvarstyti daugiau nei vieną ETF – kai kurie gali pasiūlyti pastovią grąžą su mažesne rizika, o kai kurie siūlo didesnį grąžos potencialą, bet su didesne rizika.

Jeigu nori "lysti" giliau tai galima pasidėlioti savo norimą strategiją ir pasižiūrėti kaip tai būtų suveikę istoriškai skirtingais laikotarpiais.

Čia matosi, jog kartais net ir didesnis rizikos išskaidymas (pasirinkus 4 ETF vs 2 ETF) "duoda" didesnį kritimą (39.59% vs 30.72%) nors grąža beveik tokia pati (41.813 vs 40.605).

Akcijų ETF

Akcijų ETF seka akcijų indeksą. Galite pasirinkti ETF, apimančius dideles įmones, mažas įmones ar akcijas iš konkrečios šalies. Akcijų ETF taip pat leidžia nukreipti į sektorius, kuriems tuo metu gali sektis gerai, pvz., technologijų akcijas ar bankų akcijas, todėl jie yra populiarus pasirinkimas.

‍

Obligacijų / fiksuotų pajamų ETF

Investavimo rizikos paskirstymas yra rekomenduotina praktika todėl dauguma profesionalų taip pat investuoja į fiksuotų pajamų ir obligacijų ETF, kurie užtikrina pastovią grąžą su potencialiai mažesne rizika nei akcijų ETF.

‍

Žaliavų ETF

Žaliavos ir taurieji metalai (auksas, sidabras, nafta) yra sunkiau prieinami nei akcijos, tad žaliavų ETF vieni iš būdų kaip tai pasiekti. Tai yra patraukli alternatyva akcijoms, siekiant dar labiau diversifikuoti savo portfelį ir riziką. Tačiau šie ETF gali būti mažiau skaidrūs nei indekso ar akcijų ETF. Jie dažnai tiesiogiai neturi pagrindinio turto, pavyzdžiui, aukso, bet naudoja išvestines priemones. Išvestinės finansinės priemonės stebi pagrindinę prekės kainą, tačiau gali turėti didesnę riziką, pvz., sandorio šalies riziką, nei ETF, kuriam tiesiogiai priklauso pagrindinis turtas.

‍

Valiutos ETF

Valiutos ETF investuos į vieną valiutą, pavyzdžiui, JAV dolerį, arba į valiutų krepšelį. ETF investuos į valiutą tiesiogiai, naudos išvestines priemones arba jų derinį. Išvestinių finansinių priemonių naudojimas gali padidinti ETF riziką, todėl turite būti tikri, ką perkate. Įsigysite valiutos ETF, jei manote, kad pagrindinė valiuta gali sustiprėti arba jei norėtumėte apsaugoti arba apdrausti savo investicijų portfelį. Kai kurie ETF, investuojantys į užsienio rinkas, jau gali būti apsidraudę nuo valiutos rizikos.

‍

Atvirkštiniai ir svertiniai ETF

Šie specialūs ETF siūlo daug didesnį augimo potencialą, bet ir daug didesnę riziką.

• Atvirkštiniai fondai pakyla, kai tikslinis indeksas krenta – panašiai kaip investuotojai skolintų vertybinius popierius, kai jų kaina krenta
• Svertiniai fondai siekia maksimaliai padidinti grąžą skolindamiesi daugiau pinigų (sverto) investuoti. Šiuos ETF atpažinsite, nes jie paprastai sako, kiek jie turi svertą, pavyzdžiui, 2X pasiskolins papildomą 1 USD už kiekvieną 1 USD, kurį investuotojai įneša į fondą.

‍

Tvarūs ETF

Tvarių ETF asortimentas sparčiai auga. Tvarus investavimas sujungia tradicinius investavimo metodus su aplinkos, socialinėmis ir valdymo įžvalgomis. Tvarus investavimas auga tarp plataus investuotojų rato. Paklausą lemia demografinių pokyčių tendencijos, vyriausybės politika ir besikeičiantis požiūris į riziką.

‍

Taigi ETF tipų yra ganėtinai daug. Ir po kiekvienu tipu slepiasi dar begalės ETF subtilybių, kurios atrodo viską komplikuoja. Bet ar iš tiesų?

Geriausias būdas išsirinkti ETF tai būtų paskaityti keletą knygų apie investavimą apskritai. Pasikalbėti bent jau su 3 skirtingo tipo finansų konsultantais (turinčiais licenciją). Ir taipogi pasinaudoti vienu iš populiariausių įrankių JustETF. Aprašiau gidą kaip išsirinkti remiantis būtent tuo įrankiu ir į ką atkreipti dėmesį. Bet jeigu reikėtų tai pasakyti trumpai, tai:

• ETF esamas turtas. Kad ETF būtų laikomas perspektyviu investavimo pasirinkimu, jis turi turėti minimalų turto lygį, o bendra riba yra bent 10 mln. dolerių.
• ETF stebėjimo klaidos. Nors dauguma ETF atidžiai stebi savo pagrindinius indeksus, kai kurie jų neseka taip atidžiai, kaip turėtų.
• ETF prekybos aktyvumas. Prekybos apimtys populiariausiuose ETF kasdien siekia milijonus akcijų, o kai kurie ETF (dažniausiai nišiniai) beveik neprekiauja. Prekybos aktyvumas yra puikus likvidumo rodiklis, nepriklausomai nuo turto klasės. Paprastai kalbant, kuo didesnė ETF prekybos aktyvumas, tuo labiau tikėtina, kad jis bus likvidus ir tuo mažesnis kainos pasiūlymo ir paklausos skirtumas. Šie aspektai tampa ypač svarbūs, kai laikas išeiti iš ETF.
• ETF pagrindinis indeksas arba turtas. Apsvarstykite pagrindinį indeksą arba turto klasę, kuria grindžiamas ETF. Diversifikacijos požiūriu gali būti geriau investuoti į ETF, kuris yra pagrįstas plačiu, plačiai sekamu indeksu, o ne neaiškiu indeksu, turinčiu siaurą pramonės ar geografinę sritį.

Visų pirma užduokite sau klausimą - kam to tau reikia. Jeigu dėl to, jog tai daro "visi", kažką gi su pinigais reikia daryti arba noriu greitai turėti daugiau pinigų - tuomet investavimas nėra pats tinkamiausias būdams atsakyti į šiuos klausimus. Jeigu atvirai - investavimas yra gana nuobodu. Tas tikrasis investavimas. Jeigu kalbama apie tą pačią dieną pirk-parduok tai čia ne investavimas. Tai toks labiau day-trading nuo ko aš siūlyčiau daugeliui susilaikyti.

Visgi, jeigu jūs žinote savo tikslus ir manote, kad ilgalaikis investavimas per ETF gali jums padėti tuos finansinius tikslus pasiekti tai tuomet reikėtų atlikti šiuos žingsnius:

• Pirmiausiai reikės išsirinkti per kurį tarpininką vykdysite prekybą. Lietuvoje paskutiniu metu labai populiarūs yra Interactive Brokers. Bet turiu pripažinti, jog pradedančiajam ši platforma nėra pati paprasčiausia. Galima pasirinkti kitas prieinamas tiesiog turint banko sąskaitas: Luminor, Swedbank. Norėtųsi parašyti ir SEB, bet šiai dienai ETF pirkimo-pardavimo įkainiai yra ganėtinai nedraugiški.
• Pasirinkus tarpininką reikės atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą. Kiekvienas tarpininkas turi skirtingus reikalavimus, bet jie ganėtinai suprantami. O jeigu kur užstrigai - siūlau tiesiogiai kreiptis į to tarpininko konsultantą.
• Turint sąskaitą įsigykite norimus ETF. (bet nepamirškite pasikonsultuoti su nepriklausomu finansų konsultantu, jog sužinoti visas galimas rizikas

Daugelis mūsų neturi ilgalaikės strategijos. Tiesiog reikia pripažinti, jog neturime, nes tokios kaip:

- "pirksiu ir parduosiu kai pajausiu, jog laikas"

arba

- "kai sukaupsiu x EUR portfelį, tai tada kas mėnesį išsiimsiu dalį pinigų"

NEVEIKIA. Jos yra per abstrakčios ir neefektyvios.

Visų pirma naudotis jausmais ir pinigais vienu metu yra nepatartina. O kas liečia dėl antro tipo strategijos tai "išsiimti dalį pinigų" gali pasirodyti daug sudėtingiau nei manote (galimai turėsite daug skirtingų akcijų ir bus sunku apsispręsti, kurias akcijas parduoti, o kurias palikti augti toliau.

BET va kas liečia ETF tai matematika tampa daug paprastesnė. Viena iš galimų strategijų tai 3.5% (anksčiau 4%) portfelio "susimažinimas" kasmet.

• ETF yra vienas geriausių instrumentų tinkantis ilgalaikiam investavimui mokant mažus mokesčius, susimažinant įvairias rizikas, pasiekiant tai ko paprastai fizinis asmuo ne visada gali nupirkti arba įpirkti.
• ETF gali puikiai papildyti jau turimą finansinį portfelį kai nežinote kurios kompanijos akcijas išsirinkti (pvz biotechnologijų ETF)
• ETF gali padėti išvengti didelių kritimų, kurie būna su pavienėmis akcijomis, bet ir tuo pačiu nereikėtų tikėtis milžiniškų grąžų, kurios galimos investuojant į pavienes akcijas
• ETF turi galimybę iš karto re-investuoti dividendus. Tai reikštų, jog nėra mokesčių, kurie paprastai būtų gaunant dividendus ir tiesiog tuos pinigus investuoti patiems (pvz perkant papildomas akcijas)