Visi kalba apie sudėtingas apsidraudimo strategijas.

O tuo metu korporacijos išleidžia milijonus išvestinėms finansinėms priemonėms.

Niekas nekalba apie paprasčiausią būdą.

Sumažinti išlaidas prieš krizę.

Ne taip įdomu.

Ne taip išmanu.

Bet kur kas efektyviau.

5% sumažintos išlaidos dažnai duoda geresnių rezultatų nei brangūs finansiniai instrumentai.

Visada pradėkite nuo paprasčiausio sprendimo.

O tada žiūrėkite, ar reikia ko nors sudėtingesnio.

Visi išprotėję dėl akcijų, kriptovaliutų ir NT.

O obligacijos laikomos nuobodžiausia investicija pasaulyje.

Bet obligacijos turi vieną neįtikėtiną pranašumą, kurio niekas nekomentuoja.

Jūs galite tiksliai numatyti, kada gaunate pinigus.

95% investuotojų perka obligacijas visiškai klaidingai.

Tiesiog pasirenka atsitiktinį fondą su didžiausia istorine grąža.

Arba perka trumpalaikes obligacijas, nes bijo palūkanų kilimo.

O išmintingi investuotojai daro priešingai.

Jie derina obligacijų trukmę su momentu, kada faktiškai reikės pinigų.

Jums reikia pinigų vaiko studijoms po 5 metų?

Rinkitės 5 metų trukmės obligacijas.

Reikia pinigų pensijai po 30 metų?

Rinkitės 30 metų obligacijas.

Tai paprastai ir efektyvu.

Bet niekas to nedaro, nes neskamba taip įspūdingai kompanijos vakarėlyje.

Ilgai painiojau dvi sąvokas – finansinę laisvę ir turtą. Maniau, kad būti finansiškai laisvam reiškia turėti daug pinigų. Bet kartą diskusijoje su draugu, kuris uždirba triskart daugiau už mane, supratau įdomų dalyką – jis turėjo mažiau finansinės laisvės nei aš. Taip, jo pajamos didesnės, bet ir išlaidos milžiniškos – prabangus būstas su didele paskola, brangus automobilis lizingu, privatūs darželiai vaikams, egzotiškos atostogos kelis kartus per metus. Visa tai sukūrė "auksinį narvą" – jis negali sustoti dirbti net mėnesiui, nes visa finansinė konstrukcija sugriūtų. Aš, su savo kuklesnėmis pajamomis, bet ir mažesniais įsipareigojimais, turiu daugiau lankstumo – galiu keisti darbą, imti ilgesnes atostogas ar net metus keliauti, jei sukaupčiau šiek tiek santaupų. Finansinė laisvė, kaip supratau, nėra apibrėžiama tuo, kiek uždirbi, bet tuo, kokią dalį savo gyvenimo kontroliuoji tu, o ne tavo finansiniai įsipareigojimai.

‍

Mano finansiniai tikslai visada atrodė tokie dideli ir tolimi, kad net nepradėdavau jų siekti. Milijonas eurų pensijai? Šimtai tūkstančių būstui? Dešimtys tūkstančių kelionei aplink pasaulį? Viskas atrodė neįmanoma. Konsultantas pasiūlė man pakeisti perspektyvą – nepradėti nuo didelių skaičių, o nuo mažų veiksmų. Vietoj "Man reikia sutaupyti milijoną eurų", pradėkime nuo "Ar galiu šiandien sutaupyti 10 eurų?". Šis požiūris pakeitė mano finansinį gyvenimą. Pradėjau nuo 50 eurų per mėnesį investicijoms – suma, kurios beveik nepastebėjau savo biudžete. Po pusmečio padidinom iki 100 eurų, dar po pusmečio – iki 200. Dabar, po ketverių metų, investuoju 500 eurų per mėnesį ir tai tapo natūralia mano finansinio gyvenimo dalimi. Tikslas vis dar toli, bet dabar turiu ne tik planą, bet ir įgūdžius bei įpročius tam tikslui pasiekti. Ir kai pasakoju apie tai kitiems, visada pabrėžiu – pradėk nuo to, ką gali šiandien, ne nuo to, ką turi pasiekti po 30 metų.

Visi planuoja keliones į Maldyvus išėję į pensiją.
Bet niekas nekalba apie tikrąją pensiją.
Nes kam taupyti, kai gali leisti pinigus kavai ir naujam telefonui.
Ta pensija dar taip toli.
30-mečiai sako pradės taupyti, kai jiems bus 40.
40-mečiai sako pradės, kai jiems bus 50.
50-mečiai staiga supranta, kad liko tik keli metai.
Įsivaizduokite šoką.
Kiekvienas neinvestuotas 100 eurų šiandien jus kainuoja 1000 eurų ateityje.
Bet tai nieko.
Juk tikrai norėsite dirbti iki 80-ies, tiesa?
Mažos sumos anksti pradėtos investuoti padaro didžiulį skirtumą.
Didžiulės sumos vėlai – beveik nepadeda.
Pradėkite jau šiandien. Net jei tai tik 50 eurų per mėnesį.
Jūsų ateities "aš" tikrai nenorės valgyti makaronų kiekvieną dieną.

Ilgai maniau, kad mokesčių planavimas – tik turtuolių ar didelių įmonių reikalas. Bet pernai nusprendžiau konsultuotis su mokesčių specialistu, ir tai buvo vienas geriausių finansinių sprendimų. Už 200 eurų konsultaciją jis man padėjo sutaupyti beveik 1800 eurų per metus, tik teisėtais ir paprastais būdais! Pavyzdžiui, sužinojau, kad galiu susigrąžinti dalį mokesčių už būsto paskolos palūkanas, gyvybės draudimą, studijas, net už kai kurias sveikatos paslaugas. Be to, kadangi kartais dirbu kaip freelanceris, jis patarė, kaip efektyviai deklaruoti išlaidas ir kokią veiklos formą pasirinkti. Įdomiausia, kad dauguma šių galimybių jau egzistavo, bet aš tiesiog apie jas nežinojau. Mokesčių optimizavimas nėra mokesčių vengimas – tai teisėtas būdas mokėti tiek, kiek privalai pagal įstatymus, o ne daugiau. Dabar kasmet peržiūriu savo mokesčių situaciją ir įsitikinau, kad tai investicija, kuri atsiperka šimteriopai.

‍

Kartais svarstau, ar finansinė nuojauta egzistuoja? Mano kolega Tomas visada atrodo žinantis, kada pirkti, o kada parduoti akcijas. Kai paklausiau jo paslapties, jis juokdamasis atsakė: "Nėra jokios paslapties. Aš tiesiog daugiau kalbų apie savo laimėjimus, nei apie pralaimėjimus." Tai paskatino mane pradėti vesti investicijų žurnalą, kur užsirašau ne tik technines detales, bet ir emocijas bei motyvus, kodėl priimu vieną ar kitą sprendimą. Po metų peržiūrėjęs šį žurnalą, pastebėjau keletą dalykų: 1) Mano "nuojauta" dažniausiai buvo neteisinga, ypač trumpalaikėse investicijose; 2) Geriausiai sekėsi tada, kai laikiausi paprastos strategijos be emocijų; 3) Kuo daugiau prekiavau akcijomis, tuo mažesnė buvo mano grąža. Išvada? Finansinė nuojauta dažniausiai yra tik selektyvios atminties iliuzija. Dabar savo investiciniame portfelyje vadovaujuosi principu "nuobodumas yra naujasis seksualumas" – indeksų fondai, reguliarūs įnašai ir ilgalaikė perspektyva.

‍

Prieš trejus metus su trimis artimais draugais sukūrėme "finansinį klubą". Kartą per mėnesį susitinkame pas vieną iš mūsų namuose, geriame vyną ir kalbame apie... pinigus. Iš pradžių buvo nejauku – lietuviai nelinkę atvirai kalbėti apie savo finansus. Bet ilgainiui tai tapo vienu laukiamiausių mėnesio įvykių. Mes ne tik dalinamės investavimo patarimais ar taupymo gudrybėmis, bet ir kalbame apie finansines baimes, klaidas, tikslus. Kai vienas iš mūsų svarstė imti būsto paskolą, kiti trys padėjo išanalizuoti skirtingus bankų pasiūlymus ir rasti geriausią variantą. Kai man pasiūlė naują darbą, draugai padėjo įvertinti ne tik atlyginimą, bet ir visą finansinį paketą – pensijos kaupimą, draudimą, akcijų opcionus. Ši draugų grupelė man suteikė daugiau finansinio raštingumo nei bet koks formalus kursas ar konsultacija.

‍

Pradėjau praktikuoti kasdieninius finansinius ritualus – mažus veiksmus, kurie užtrunka vos keletą minučių, bet ilgainiui turi didelį poveikį. Kiekvieną rytą peržiūriu vakar dienos išlaidas – taip išlaikau sąmoningumą, kur keliauja mano pinigai. Kartą per savaitę peržiūriu ateinančias sąskaitas ir mokėjimus – taip išvengiu vėlavimo mokesčių. Kartą per mėnesį atnaujinu savo biudžetą ir peržiūriu visas prenumeratas – taip pastebiu, jei kažkas keičiasi. Kartą per ketvirtį peržiūriu savo investicinį portfelį ir draudimus – taip įsitikinu, kad viskas atitinka mano ilgalaikius tikslus. O kartą per metus susėdu ir apžvelgiu visus finansus "iš viršaus" – kur buvau, kur esu ir kur link judu. Šie ritualai atima nedaug laiko, bet suteikia ramybės jausmą – žinau, kad mano finansai yra kontroliuojami, o ne atvirkščiai.

‍

Prieš trejus metus investavau 15 000 eurų į draugo startuolį. Po metų veiklos įmonė bankrutavo, ir mano investicija virto nuliu. Iš pradžių jaučiausi kvailai ir gėdijausi prisipažinti kitiems apie šį finansinį pralaimėjimą. Bet vėliau supratau, kad tai buvo viena vertingiausių patirčių mano gyvenime. Pirmiausia, išmokau kruopščiai įvertinti bet kokias investicijas, užduoti nepatogius klausimus ir nepasikliauti vien tik draugyste ar entuziazmu. Antra, supratau rizikos diversifikavimo svarbą – niekada nedėti visų kiaušinių į vieną krepšį, ypač jei tas krepšys yra ankstyvos stadijos verslas. Galiausiai, tai pakeitė mano požiūrį į nesėkmę – nustojau jos bijoti, nes supratau, kad net ir pralaimėjimas gali būti vertinga pamoka. Dabar žiūriu į tą 15 000 eurų kaip į mokslų kainą – per brangu būtų, jei nieko neišmokčiau, bet patys geriausi universitetai kainuoja brangiau už tokį intensyvų finansinių pamokų kursą.

‍